Hepatitas A

Virusinis hepatitas A „prikibo“... ežere?

Hepatito A sukėlėjas

Virusinis hepatitas A (VH-A) – kepenis pažeidžianti virusinė liga. Be hepatito A viruso kepenis gali pažeisti ir kiti hepatito B, C, D, E, G virusai, paprastosios pūslelinės, juostinės pūslelinės, Epšteino ir Baro, citomegalo virusai ir kt. Kol kas apsisaugoti galima tik nuo kelių virusinio hepatito sukėlėjų, kadangi skiepai sukurti tik prieš virusinį hepatitą A ir B.

 

Ligos simptomai gali pasireikšti po kelių savaičių ar po mėnesio nuo užsikrėtimo. Pradžia panaši į gripo, pasireiškia karščiavimu, silpnumu, galvos skausmu, kartais sloga, kosuliu. Po kelių dienų temperatūra sunormalėja, tačiau išryškėja virškinimo sistemos sutrikimo požymiai: sumažėjęs ar išnykęs apetitas, pykinimas, vėmimas, stiprūs, kartais priepuoliniai pilvo skausmai. Vėliau patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Po kelių dienų pagelsta akys, o vėliau – ir oda. Geltos periodas gali trukti kelias savaites, jo metu kiti simptomai išnyksta, tik dar gali išlikti silpnumas, pablogėjęs apetitas.

 

Dažniau serga vaikai, tačiau suaugę serga sunkesne forma. Daugumai mažamečių infekcija gali nesukelti simptomų, tačiau suaugusiems dažnesnė geltinė forma. Nors ir retai, tačiau susirgus hepatitu A gali būti užsitęsusi gelta, pasikartojantis hepatitas ar labai sunki „žaibiška“ ligos forma. Deja, specifinio gydymo nėra.

 

Pakanka minimalios viruso dozės


VH-A serga tik žmonės. Aplinkiniams užsikrėtęs asmuo pavojingiausias likus apie 10–14 dienų iki simptomų atsiradimo, o išryškėjus geltai virusų išskiriama žymiai mažiau, tad ir pavojus aplinkiniams sumažėja. Iš užsikrėtusiojo ligos sukėlėjas į aplinką patenka su išmatomis. Toliau VH-A virusas plinta įvairiais būdais: per vandenį, maistą, nešvarias rankas ir panašiai. Nepasiskiepijęs žmogus gali susirgti jei į burną patenka net ir labai nedidelis viruso kiekis.


Užsikrėsti galima visur


Galimi ligos protrūkiai vaikų kolektyvuose, nes vaikų higieniniai įgūdžiai dar nepakankamai susiformavę, Taip pat galima užsikrėsti besimaudant ežere ar kituose nedideliuose vandens telkiniuose.

Nepakankamai termiškai apdoroti maisto produktai, ypač jūros gėrybės (įvairūs moliuskai, krabai ir kt.) yra  svarbūs užkrato perdavimo veiksniai. Aprašyti ir kiti plitimo būdai, kai žmonės užsikrėtė per gėrimams atšaldyti vartotą ledą, pagamintą iš nevirinto vandens, ar per ledus.

 

Pastaraisiais metais sergamumas VH-A Lietuvoje sumažėjęs, tačiau infekcija paplitusi visame pasaulyje. Dėl to ypatingai atsargūs turi būti keliautojai, vykstantys į šalis, kuriose yra didelis sergamumas - Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos, kai kurias Artimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos valstybes.

 

Apsaugo higiena ir skiepai


Hepatito A virusas plinta per nešvarias rankas. Norint išvengti šios ligos, labai svarbu laikytis asmens higienos, maisto gamybos sanitarinių reikalavimų ir rūpintis geriamo vandens kokybe.

Viena efektyviausių infekcijos kontrolės priemonių yra vakcinacija, užtikrinanti individualią apsaugą. Ji ypač aktuali išsivysčiusių šalių gyventojams, vykstantiems į mažiau išsivysčiusias šalis, kur  blogos sanitarinės sąlygos ar nėra galimybių vartoti tik saugų geriamąjį vandenį.

 

Paradoksalu, tačiau Lietuvoje sumažėjus sergančiųjų VH-A, padidėjo imlios visuomenės dalis, tad susidaro palankios sąlygos infekcijos protrūkiams. Dėl šios priežasties sustiprėja vakcinos reikšmė.

 

VH-A skiepijimui naudojama inaktyvinta (negyva) VH-A viruso vakcina. Jau po pirmos vakcinos dozės po 4 savaičių 95-100 proc. vaikų ir suaugusių atsiranda apsauginiai antikūnų titrai, tačiau ilgalaikiam imunitetui užtikrinti rekomenduojama įskiepyti dvi vakcinos dozes.

Lietuvoje VH-A vakcina nėra kompensuojama valstybės lėšomis.

 

Rekomenduojama skiepyti(s):

 

  • vaikus, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą);
  • keliautojams, vykstantiems į šalis, kur sergamumas VH-A dar gana didelis: šilto klimato pajūrio šalyse, tropiniuose kraštuose (Afrika, Azija, Viduržemio jūros regionas, Viduriniai rytai, Vidurio ir Pietų Amerika). Rizika užsikrėsti šia liga didėja, ilgėjant buvimo šiuose regionuose trukmei;
  • kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves, kur neįmanoma laikytis įprastų higienos standartų;
  • asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos srityje dirbančiam personalui, maisto pramonės darbuotojams, vandentiekio darbuotojams;
  • asmenims, sergantiems lėtiniais hepatitais, ir pacientams, kuriems taikomos kraujo ar jo sudėtinių dalių perpylimo procedūros.

 

Kontaktavusiems su sergančiuoju VH-A taip pat rekomenduojama skubi vakcinacija. Tai svarbi priemonė ligos protrūkiams stabdyti dideliuose kolektyvuose, atskirose bendruomenėse.

 

Povakcininiai reiškiniai nesunkūs ir reti


VH-A vakcina gerai toleruojama. Povakcininiai reiškiniai reti, nesunkūs, greitai praeinantys. Dažniausia galima povakcininė reakcija – nedidelis paraudimas, patinimas  ar nežymus skausmingumas vakcinos įskiepijimo vietoje, kartais šiek tiek pakyla temperatūra. Alerginė reakcija vakcinos sudėtinėms dalims yra itin reta, maždaug vienas atvejis iš milijono įskiepytų dozių.